Šventinė dovana skaitytojams – nauja knyga apie medžius
Neįprastų 2020-ųjų, COVID-19 pandemijos karantinų ir ribojimų sąlygomis parengta ir metų pabaigoje išleista knyga „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“. Knyga skiriama žymaus Lietuvos dendrologo Leono Čibiro (1921–1992) šimtosioms gimimo metinėms. Autorių kolektyvas – dr. Julius Bačkaitis, dr. Remigijus Bakys, Steponas Deveikis, dr. Kšištof Godvod, Tomas Raginis, Saulius Sodeikis, Egidijus Vidrinskas, Renaldas Žilinskas ir Kristina Žalnierukynaitė – pasakoja apie Lietuvoje augančius medžius, norėdami padėti pažinti mus supantį sumedėjusios augalijos pasaulį ir suvokti jo…
Naujas leidinys kraštovaizdžio architektūros ir arboristikos teorijos ir praktikos tema
2020 m. lapkritį skaitytojus pasiekė naujas recenzuojamų mokslinių straipsnių rinkinys Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai = Landscape Architecture – the Theoretical and Practical Aspects, išleistas spaudiniu (ISSN 2669 – 2260) ir elektroniniu formatu (ISSN 2669 – 2279). Prie jo išleidimo svariai prisidėjo keletas socialinių ir mokslinių partnerių, kraštovaizdžio pažinimo ir formavimo mokslinio intereso juridinių asmenų: Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga (LKAS), Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupė (KŽEG), Vilniaus Gedimino…
KTU mokslininkės apie kraštovaizdžio architektūrą: svarbiausia gebėjimas bendradarbiauti ir dirbti komandoje
KTU prof. dr. Jūratė Kamičaitytė ir KTU doc. dr. Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė Tęsdami pokalbį apie kraštovaizdžio architektūrą, kalbiname Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) Architektūros studijų programos vadovę prof. dr. Jūratę Kamičaitytę ir doc. dr. Indrę Gražulevičiūtę-Vileniškę. Šioms mokslininkėms ir pedagogėms vadovaujant KTU Statybos ir architektūros fakultete parengtos ir apgintos daktaro disertacijos kraštovaizdžio tyrimo ir vertinimo klausimais: Jono Abromo „Vėjo elektrinių vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimas“ (T 004; 2015)…
Alvydas Žickis: Regimanto Pilkausko knyga apie želdynus šių dienų aktualijose
2019 m. pabaigoje išleista Regimanto Pilkausko knyga „Miesto želdynų plėtotė“ (Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, 198 p.) – pirmoji numatytos trilogijos „Miesto želdynai“ dalis. „Medžiagą šiai trijų dalių knygai sukaupiau per 60 metų, dirbdamas kraštovaizdžio architektūros srityje: planuodamas miestus, projektuodamas želdynus, rašydamas straipsnius, dalyvaudamas konkursuose bei konferencijose ir skaitydamas paskaitas studentams“, – sako autorius knygos pratarmėje. Autoriaus kraityje pustrečio šimto erdvių formavimo projektų (smulkaus ir stambaus mastelio), parengtų individualiai ir su…
Gintaras Stauskis: Kraštovaizdžio architektas – dabarties ir ateities profesija
Vis dažniau į architektų, urbanistų projektų kūrybines grupes kviečiami ir įsijungia kraštovaizdžio architekto gebėjimus įvaldę specialistai. Vis daugiau miestų, gyvenviečių tvarkymo uždavinių siejami su gamtos procesais ir jų valdymu, tvarių ekosistemų kūrimu. Teigiama, kad kraštovaizdžio architekto profesija yra dinamiška ir reaguojanti į miesto ir gamtos santykį. Stebint dabartines urbanistines tendencijas, panašu, kad kraštovaizdžio architekto profesija stiprina savo pozicijas miestų planavime ir didelių kvartalų tvarkymo projektuose. Tą lemia ypatingas dėmesys gamtinių…
Kraštovaizdžio architektas Mantas Pilkauskas: Gyvename erdvėlaikyje
Kraštovaizdžio architektūra reiškia beveik viską, kas yra po dangumi. Pagalvokite apie tokias ikoniškas vietas kaip Niujorko centrinis parkas ar Guelio parkas Barselonoje, o tada pažvelkite ir į savo miesto Vienybės aikštę, vietinį Ąžuolyno parką ar net nuosavą kiemą. Žali stogai, miesto ūkiai ar įmonių miesteliai – visa tai apibūdina kraštovaizdį, apie kurį pasakoja Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas, kraštovaizdžio architektas ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos lektorius Mantas Pilkauskas.…
Lietuvio laimėjimas Pasauliniame ekslibrisų konkurse
Sveikiname LKAS narį Alvydą Žickį tapus 2020 metų Pasaulinio ekslibrisų konkurso laureatu. Vienas Alvydo Žickio ekslibrisas yra atrinktas tarp 6 geriausių konkurso darbų, o antras pateko į virtualią parodą. Tarptautinės ekslibrisų kolekcionierių draugijų federacijos (FISAE) konkurse dalyvavo 287 menininkai iš 39 šalių ir konkursui pateikė 539 darbus. Konkurso komisija negalėdama susirinkti gyvai, vertino skenuotus darbus. Nors katalogo išleisti neketina, tačiau atrinko 92 autorių 127 darbus iš 28 šalių skelbti viešai…
Edouard‘o André kūrybos legenda tęsiama. 2020 m. liepos 17 d. sukanka 180 metų nuo kraštovaizdžio architekto gimimo
2011 m. pažymėjome 100-ąsias prancūzų kraštovaizdžio architekto Edouard‘o François André (1840–1911) mirties metines. Ta proga būta Lietuvoje puikių parodų (Palangos gintaro muziejuje „Parkų kūrėjas Edouard François André“, vėliau virtuali paroda), tarptautinių konferencijų (viena jų „Edouard‘o André šiaurės parkų kelias“), išleista įvairių leidinių, tarp jų, dvikalbė E. ir René André tekstų ir dokumentų knyga Laiškai Ty – Les lettres Ty (2011), giliau susidomėta E. André kurtais parkais. 2020-aisiais sukanka 180 metų nuo…
Lukiškių “smėlio dėžės” aplinka atskleidžia ir kitą problemą
Nesileisiu į diskusiją dėl sukurto smėlinio simuliakro kilnioje urbanistinėje erdvėje ir struktūroje. Diskusija dėl Lukiškių smėlio dėžės, pliažo ar paplūdimio ne prie upės ar ežero kaip kituose Europos miestuose (pvz., Paryžiuje Senos krantinėje), o vienoje iš pagrindinių ir neseniai rekonstruotų Vilniaus miesto aikščių ir diskusijos iliustravimas nuotraukomis atskleidė ir parodė kitą problemą. Medžiai rekonstruotose ir kieta, vandens nepraleidžiančia danga padengtose aikštėse skursta, nyksta, žūva. Vilnius, Lukiškių aikštė, 2020 m. birželio…
Kraštovaizdžio architektas Povilas Marozas pasakoja apie kūrybos kontekstą ir kūrėjo atsakomybę
Giliai į kraštovaizdžio architekto profesiją ir jos uždavinius, teikiamas paslaugas pažvelgia kolega Povilas Marozas. Šalia ekologijos, daugiarūšių santykių ir kitų temų kraštovaizdžio architektūroje svarbus yra laikas, tiksliau sakant, procesas, jo trukmė, judėjimo greičiai. “Dirbant su kraštovaizdžiu, gyva ir mineraline gamta, turime galvoti ir suderinti skirtingais greičiais bėgantį laiką. Pradedant nuo kapitalistinio spaudimo jau rytoj nešti pelną, nekantrios politinės būtinybės kuo greičiau užsidirbti populiarumo taškų iki lėto medžių augimo, natūralaus dirvožemio…