Apie sąjungą
Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga
Sąjunga savanoriškumo principu vienija Lietuvos kraštovaizdžio architektus, asmenis, studijuojančius bei dirbančius šioje srityje, mokslininkus ir kitus nusipelniusius kraštovaizdžio architektūrai asmenis.
Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga buvo įsteigta 1995 m.
Sąjungos tikslai:
- ugdyti kraštovaizdžio architektūrą Lietuvoje, skatinti profesionalios kraštovaizdžio architektūros plėtotę;
- plėtoti Lietuvos kraštovaizdžio architektų bendradarbiavimą su giminingomis
organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje; - remti kraštovaizdžio architektus ir studentus, studijuojančius kraštovaizdžio architektūrą
ar ja besidominčius; - ginti savo narių profesinius interesus, dalyvauti rengiant bei tobulinant teis÷s aktus,
susijusius su kraštovaizdžio architektūra ir kraštovaizdžių architektų veikla; - propaguoti krašto tvarkymo kultūrą visuomenėje;
- dalyvauti Tarptautinės kraštovaizdžio architektų federacijos (IFLA), Europos
kraštovaizdžio architektūros federacijos (EFLA) ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje; - tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą;
- skatinti kraštovaizdžio architektūros mokslinį tiriamąjį darbą ir profesionalią kūrybą;
- skatinti specialistų ir visuomenės dialogą aktualiais kraštovaizdžio architektūros
klausimais.
Sąjungos istorija
1974 m. Architektų sąjungoje buvo įsteigta Kraštovaizdžio architektūros komisija, kurios pirmininkė buvo I. Daujotaitė. 1987 m. ši komisija buvo performuota į Kraštovaizdžio architektų bendriją (pirmininkas A. Mituzas). Būtent šios šios bendrijos narių iniciatyva 1995 m. įkurta Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga (LKAS). Nuo 1992 m. LKAS yra pripažinta Tarptautinės kraštovaizdžio architektų sąjungos (IFLA) narė, o nuo 2010 m. Europos kraštovaizdžio architektūros federacijos (EFLA) tikroji narė. Ilgamečiu Lietuvos atstovu IFLA ir šios organizacijos kongresų dalyviu buvo prof. habil. dr. V. Stauskas (1932–2014). Šiuo metu EFLA ir IFLA yra sujungusios savo veiklą, sukurtas IFLA Europos regiono (IFLA Europe) padalinys. Lietuvos atstovu (delegatu) IFLA organizacijoje šiuo metu yra prof. dr. Gintaras Stauskis.
Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, LKAS skatina ir propaguoja sąjungos narių kūrybą, rengia parodas (pirmoji – Lietuvos kraštovaizdžio architektų darbai – surengta 2000 m. Vilniuje), konkursus, seminarus, pažintines keliones. LKAS kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis 2002 m. spalio 7-13 d. priėmė XXXIX Pasaulinį IFLA kongresą, kuris vyko Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. LKAS kartu su Lietuvos universitetais ir kitais socialiniais partneriais 2005, 2010, 2013 m. organizavo konferencijas ir kraštovaizdžio architektūros forumus, aktyviai prisideda organizuojant kitas konferencijas (pvz., Klaipėdoje nuo 2004 m. rengiamas konferencijas „Miestų želdynų formavimas“). LKAS leidžia tęstinį leidinį Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos žinios. Nuo 2006 veikia LKAS interneto svetainė www.lkas.lt.
LKAS viena ar su partneriais išleido mokslinių straipsnių rinkinius: Lietuvos želdynų ateitis (2001); Kraštovaizdžio architektūra (2004); Parkas mieste – socialinis ir ekonominis veiksnys (2005); Kraštovaizdžio architektūra – patirtis, tendencijos, perspektyvos (2010); Kraštovaizdžio architektūra – iššūkiai ir prioritetai (2013; išleista ir 2-oji, elektroninė laida, žr. žemiau); Kraštovaizdžio architektūra – profesijos horizontai ir sinergija (2015).
2004 m. sausio 7 d. LKAS įsteigė žymenį „Už nuopelnus Lietuvos kraštovaizdžio architektūrai”, kuriuo gali būti apdovanoti visi, turintys didelių nuopelnų Lietuvos kraštovaizdžio architektūrai. Juo 2005 m. apdovanoti Alfonsas Kiškis (po mirties), Konstantinas Jakovlevas-Mateckis ir Vladas Stauskas, 2009 m. Regimantas Pilkauskas, Dainora Juchnevičiūtė Vaivadienė, 2010 m. Irena Marija Daujotaitė, 2012 m. Liucijus Dringelis.
Sąjungos nariai
LKAS sudaro tikrieji nariai, asocijuoti nariai ir Garbės nariai. Sąjungos nariais gali būti LR piliečiai kraštovaizdžio architektai ir kitų giminingų sričių specialistai, kurie dirba kraštovaizdžio architektūros srityje ir turi kūrybinių darbų atitinkančių meno kūrėjo statuso reikalavimus.