Teisinė bazė
Lietuvos kraštovaizdžio architektų profesinės etikos kodeksas
1.Bendrosios nuostatos
1.1. Kraštovaizdžio architektas (toliau trumpinys – KA), veikiantis Lietuvos kraštovaizdžių tvarkyme, yra atskaitingas savo profesinei bendruomenei už atlikto darbo kokybę ir moraliai atsakingas visuomenei už vykdomos veiklos teikiamą naudą šiai ir ateinančioms kartoms.
1.2. KA savo profesinėje veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, tarptautinėmis konvencijomis ir kitais įtvirtintais reikalavimais, o taip pat humanistinėmis vertybinėmis nuostatomis, nuolat tobulinamu profesiniu meistriškumu bei patirtimi, sveika racionalia nuovoka..
1.3. Šis kodeksas reguliuoja vidinius ir išorinius profesinius santykius kraštovaizdžio architektūroje, formuoja profesinę elgseną bei praktiką, įtvirtina kraštovaizdžio architektų statusą aplinkos kaitoje.
1.4. Kodekso privalo laikytis kiekvienas Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys ir tuo prisidėti prie visuomenės interesų nešališko gynimo ir profesijos progreso.
1.5. Kodekso nesilaikantys nariai sudaro pretekstą nario svarstymui Lietuvos Kraštovaizdžio architektų sąjungos Etikos Komisijoje.
1.6. Kodeksas priimamas, ir esant reikalui tobulinamas, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narių visuotiniame susirinkime.
1.7. LKAS narių profesinės etikos kodekso struktūrą sudaro nuostatos, atitinkančios pagrindinius kraštovaizdžio architekto veiklos principus.
- Kraštovaizdžio architekto veiklos principai ir jų taikymas
2.1. KA veiklos atitikimas profesijos reikalavimams
2.1.1. KA visuomet privalo elgtis garbingai ir vengti situacijų ar veiksmų, kurie nesutampa su profesiniais įsipareigojimais ir diskredituoja profesiją..
2.1.2. KA turėtų rinktis tik tas profesionalias užduotis, kurias jis gali atlikti kompetentingai bei turi tam atlikti pakankamas galimybes.
2.1.3. KA nuolat kelia savo profesinę kompetenciją ir padeda tobulėti mažiau patyrusiems kolegoms, su kuriais yra susijęs profesiniais ryšiais..
2.1.4. KA atsako už jo priežiūroje dirbančių specialistų kompetenciją bei vykdo kontrolę..
2.1.5. KA siekia darnios aplinkos plėtros, kokybės bei vietovės kraštovaizdžio identiteto išlaikymo.
2.2. Ištikimybė humanistinėms vertybėms, harmonizuojančios moralės nuostatoms ir idealams .
2.2.1. KA turi remtis Lietuvos identitetu, puoselėdamas ir ugdydamas šalies kraštovaizdį..
2.2.2. KA teikia pirmenybę kraštovaizdžio vertybių apsaugai, tradicijų bei ateities sąsajų išlaikymui..
2.2.3. Jeigu KA profesiniai interesai kertasi su kliento ar atskirų suinteresuotų grupių reikalavimais, nepasiekus abipusio sutarimo, KA neturi dalyvauti sandėryje.
2.2.4. KA nedalyvauja jokiame projektų konkurse bei neteikia pasiūlymo, kur dalyvavimo sąlygos ir numatyta pasirašyti sutartis nesuteikia dalyvaujančio konkurse paslaugų teikėjo intelektualinei nuosavybei juridinės apsaugos..
2.2.5. KA nedalyvauja jokiame projektų konkurse bei neteikia pasiūlymo, kur darbo, kuris bus atliekamas, ar paslaugų, kurios bus teikiamos kokybės vertinimas arba būsimo paslaugų teikėjo profesinės kvalifikacijos vertinimas nėra dominuojantis kriterijus..
2.2.6. KA piktavališkai ar nesąžiningai nekritikuoja kito architekto darbo ir nesistengia jo diskredituoti.
2.3. Veiklos viešumas ir skaidrumas
2.3.1. KA neteikia klaidinančios ir neatitinkančios tikrovei informacijos.
2.3.2. KA pastebėjęs, kad kolega teikia klaidinančią ar su profesijos principais prasilenkiančią informaciją, reaguoja tiesiogiai ir informuoja LKAS Etikos komisiją.
2.3.3. KA turi teikti teisingą informaciją apie vykdomus/įvykdytus projektus kontroliuojančioms organizacijoms.
2.3.4. Viešojoje erdvėje KA turi reikšti tik savo profesinę asmeninę nuomonę, kolektyvinė nuomonė gali būti reiškiama pagal suteiktus įgaliojimus.
2.3.5. KA užtikrina, kad jo finansai būtų tvarkomi skaidriai ir pagal įstatymų reikalavimus.
2.4. Pagarbos klientui ir profesinio reiklumo derinimas
2.4.1. KA sąžiningai ir profesionaliai rūpinasi kliento interesais, gerbia kliento konfidencialumą ir neatskleidžia su darbu susijusios informacijos prieš tai negavęs kliento sutikimo.
2.4.2. KA, teikdamas pasiūlymą klientui, išlieka nešališkas ir siūlo geriausią profesionalų sprendimą.
2.4.3. KA su klientu dirba atsakingai, laikosi sutartos kainos ir terminų, laiku informuoja klientą dėl trukdžių, kurie gali lemti darbo eigą ir kainą.
2.4.4. KA, vykdydamas darbus skirtingiems užsakovams, turi organizuoti darbą taip, kad visų projekte dalyvaujančių užsakovų interesai nebūtų pažeisti.
2.4.5. KA neturi imtis užsakymų, prieš tai neturėdamas tinkamo profesinio draudimo.
2.4.6. KA gražina užsakovo pateiktą projektavimo išeities medžiagą pagal pastarojo pareikalavimą.
2.4.7. KA privalo pasirūpinti savo projektų tęstinumu jo išvykimo, ligos ar nedarbingumo atvejais.
2.5. KA profesinio statuso tvirtinimas viešoje erdvėje
2.5.1. KA siekia teisingai ir profesionaliai pristatyti KA veiklą viešoje erdvėje, tam taikydamas masines komunikacijos priemones, virtualią erdvę ir tiesioginius kontaktus.
2.5.2. KA dalyvauja profesiniuose visuomeniniuose judėjimuose ir organizacijose, prisidėdamas prie svarbių Valstybei kraštovaizdžio architektūros problemų sprendimo.
2.5.3. KA pagal galimybes apibendrina savo patirtį, skelbia publikacijas, dalyvauja įvairaus lygio komunikaciniuose renginiuose – konferencijose, parodose, diskusijose, seminaruose, konkursuose.
2.5.4. KA pagal galimybes siekia teisingai ir efektyviai parodyti kraštovaizdžio architektų veiklos laimėjimus visuomenei.
Meno kūrėjo statusas
Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso suteikimo ir panaikinimo pagrindus ir tvarką, teisę į valstybės paramą, Meno kūrėjų organizacijų asociacijos funkcijas ir teises nustato Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymas.
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Meno kūrėjas – meno kūrinius kuriantis, juos savitai atliekantis fizinis asmuo, kuriam už tai yra suteikiamas meno kūrėjo statusas.
Meno kūrėjų organizacija – meno kūrėjus pagal meno sritis arba tokių sričių derinius vienijanti asociacija, kurios tikslai – vykdyti kūrybines programas, ginti meno kūrėjų kūrybines, profesines, socialines, autorių ir gretutines teises, įstatymų nustatyta tvarka atstovauti meno kūrėjams ir kuriai yra suteiktas meno kūrėjų organizacijos statusas.
Meno kūryba – asmens arba kolektyvo sukurtų arba savitai atliktų meno kūrinių visuma.
Meno kūrinys – originalus meninės veiklos rezultatas, bet kokio išraiškos būdo ar formos.
Profesionalusis meno vertintojas – aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą kultūros ir meno srityje ir skelbiantis šios veiklos rezultatus monografijose, studijose, recenzijose ir straipsniuose Lietuvoje ir (ar) užsienyje.
Profesionalusis menas – originali aukšto meistriškumo ir meninio lygio kūryba, tokia pripažįstama profesionaliųjų meno vertintojų.
Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo pagrindai ir sąlygos
Meno kūrėjo statusas suteikiamas profesionalųjį meną kuriančiam asmeniui, jeigu šio asmens meno kūryba atitinka bent vieną iš šių meno kūrėjo statuso suteikimo pagrindų:
1) asmens individuali ar kolektyvinė meno kūryba yra teigiamai įvertinta kaip profesionalusis menas profesionaliųjų meno vertintojų monografijose, recenzijose ar straipsniuose, paskelbtuose leidiniuose, ar rekomendacijose ir taip pripažinta profesionalia meno kūryba;
2) asmens meno kūryba yra įtraukta į įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo studijų programas;
3) asmens individuali ar kolektyvinė meno kūryba yra įvertinta Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija, Kultūros ministerijos meno premija ar tarptautine meno premija, kitomis meno kūrėjų organizacijų teikiamomis premijomis ir apdovanojimais, profesionaliojo meno tarptautinio kūrėjų ir (arba) atlikėjų (išskyrus moksleivių ir studentų konkursus) konkurso laureato diplomu;
4) asmens meno kūrinių yra įsigiję Lietuvos arba užsienio valstybių nacionaliniai muziejai ar galerijos;
5) asmuo ne mažiau kaip 5 metus skelbia meno kūrybą vertinančius straipsnius ir recenzijas Lietuvos ar užsienio leidiniuose, taip pat asmuo, kuriam už tiriamąją mokslinę veiklą atitinkamoje meno srityje yra suteiktas mokslo daktaro ar meno daktaro laipsnis;
6) asmuo, dėstantis meno studijų krypties dalykus ir einantis profesoriaus ar docento pareigas aukštojoje mokykloje, kurioje pagal meno studijų programas rengiami profesionalieji menininkai;
7) asmuo individualiai ar su kūrėjų kolektyvu buvo atrinktas ir atstovavo Lietuvai tarptautinį pripažinimą turinčiuose profesionaliojo meno renginiuose.
Meno kūrėjų organizacijos statusas suteikiamas asociacijai, jeigu ji atitinka visus meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo pagrindus:
1) asociaciją yra įsteigę ne mažiau kaip 25 meno kūrėjai;
2) asociacijos nariai yra tik meno kūrėjai ar meno kūrėjo statusą turinčios organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip 5 narius – meno kūrėjų organizacijas;
3) asociacija skatina aukšto meistriškumo meno kūrybą, jos įvairovę ir sklaidą;
4) asociacija sudaro sąlygas narių meno kūrybai, kūrybinei veiklai ir profesiniam tobulėjimui;
5) asociacija rūpinasi meno kūrinių prieinamumu visuomenei;
6) asociacija atstovauja visos šalies (ne vieno regiono) meno kūrėjams.
Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo taryba
Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo taryba yra visuomeninė institucija, kolegialiu sprendimu suteikianti meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statusą.
Tarybą iš 7 narių sudaro ir jos sudėtį tvirtina kultūros ministras.
Tarybos kadencija – 2 metai. Visos meno kūrėjų organizacijos statusą turinčios organizacijos Kultūros ministerijai pateikia po 1 kandidatą į Tarybos narius, iš kurių kultūros ministras skiria 5 Tarybos narius, atstovaujančius skirtingoms meno sritims, ir 2 narius – iš profesionaliųjų meno vertintojų.
Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo būdai ir tvarka
- Meno kūrėjo statusas suteikiamas meno kūrėjų organizacijos sprendimu – šios organizacijos nariu priimant asmenį, kurio meno kūryba atitinka bent vieną iš meno kūrėjo statuso suteikimo pagrindų, nustatytų šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje.
Organizacija apie sprendimą suteikti nariui meno kūrėjo statusą bei duomenis apie naują narį pateikia Kultūros ministerijai per 5 darbo dienas nuo tokio meno kūrėjų organizacijos sprendimo priėmimo dienos.
Organizacija Kultūros ministerijai turi pateikti meno kūrėjų organizacijos dokumento, kuriuo nariui suteiktas meno kūrėjo statusas, kopiją. Dokumente turi būti nurodyta: - meno kūrėjo vardas (vardai), pavardė (pavardės);
2. asmens kodas;
3. meno kūrėjo statuso suteikimo pagrindas pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo 3 straipsnio 1 dalį. - Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo tarybos sprendimu – jeigu asmuo nepriklauso meno kūrėjų organizacijai, pripažintai tokia šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka.
Asmuo, siekiantis meno kūrėjo statuso, kartu su prašymu Tarybai turi pateikti:
1) asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
2) pagrindinių meno kūrinių ir publikacijų apie kūrybą ir (arba) kūrėją sąrašą;
3) dokumentų, patvirtinančių premijos, konkurso laureato vardo, mokslo laipsnio, pedagoginio vardo suteikimą, kopijas;
4) dokumentų, patvirtinančių, kad jo sukurti kūriniai įtraukti į mokymo, studijų programas, jų yra įsigiję muziejai, kopijas;
5) dokumentų, patvirtinančių, kad jo meno kūryba atitinka kitus šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus meno kūrėjo statuso suteikimo pagrindus, kopijas.
Asociacija, siekianti meno kūrėjų organizacijos statuso, kartu su prašymu Tarybai turi pateikti:
1) asociacijos įstatų kopiją;
2) asociacijos steigimo sutarties kopiją;
3) juridinio asmens registravimo pažymėjimo kopiją;
4) asociacijos narių sąrašą ir kultūros ministro patvirtintų Tarybos arba meno kūrėjų organizacijos sprendimų, patvirtinančių, kad nariams suteiktas meno kūrėjo statusas, kopijas;
5) asociacijos veiklos ataskaitą nuo jos veiklos pradžios, parengtą pagal Asociacijų įstatymo 10 straipsnį
Meno kūrėjų organizacijų asociacija
Meno kūrėjų organizacijų asociacija – pagal Asociacijų įstatymą įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris vienija meno kūrėjų organizacijos statusą turinčias asociacijas ir kurio tikslas – įgyvendinti kultūros politiką profesionaliosios meno kūrybos srityje, ginti meno kūrėjų interesus.
Meno kūrėjų organizacijų asociacija savo veikloje vadovaujasi Asociacijų įstatymu, Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, savo įstatais ir kitais teisės aktais.
Meno kūrėjų organizacijų asociacijos funkcijos:
1) atlikti meno kūrėjų socialinės padėties stebėseną;
2) atlikti meno kūrybos plėtros ir sklaidos stebėseną;
3) atlikti eksperto funkcijas profesionaliojo meno klausimais teismuose ir kitose institucijose;
4) teikti išvadas Vyriausybės ar jos įgaliotoms institucijoms rengiant teisės aktų projektus;
5) kaupti informaciją ir statistinius duomenis, susijusius su meno kūrėjais, jų organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje.
Meno kūrėjų organizacijų asociacijos teisės:
1) atstovauti savo narių interesams ir juos ginti;
2) teikti pasiūlymus dėl galiojančių teisės aktų keitimo;
3) dalyvauti sprendžiant profesionaliojo meno plėtros ir sklaidos klausimus;
4) bendradarbiauti su valstybės, savivaldybių institucijomis, kūrybinėmis, profesinėmis ir kitomis šalies bei užsienio organizacijomis;
5) verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jų veiklos tikslais;
6) įgyvendinti kitas Meno kūrėjų organizacijų asociacijos įstatuose nurodytas teises.
Teisinė informacija
Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo pakeitimo įstatymas
Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo taisyklės
Šaltinis: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Meno kūrėjai, 2011