1974 m. Architektų sąjungoje buvo įsteigta Kraštovaizdžio architektūros komisija, kurios pirmininkė buvo I. Daujotaitė. 1987 m. ši komisija buvo performuota į Kraštovaizdžio architektų bendriją (pirmininkas A. Mituzas). Būtent šios šios bendrijos narių iniciatyva 1995 m. įkurta Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga (LKAS). Nuo 1992 m. LKAS yra pripažinta Tarptautinės kraštovaizdžio architektų sąjungos (IFLA) narė, o nuo 2010 m. Europos kraštovaizdžio architektūros federacijos (EFLA) tikroji narė. Ilgamečiu Lietuvos atstovu IFLA ir šios organizacijos kongresų dalyviu buvo prof. habil. dr. V. Stauskas (1932–2014). Šiuo metu EFLA ir IFLA yra sujungusios savo veiklą, sukurtas IFLA Europos regiono (IFLA Europe) padalinys. Lietuvos atstovu (delegatu) IFLA organizacijoje šiuo metu yra prof. dr. Gintaras Stauskis.
LKAS sudaro tikrieji nariai, asocijuoti nariai ir garbės nariai. Sąjungos nariais gali būti LR piliečiai kraštovaizdžio architektai ir kitų giminingų sričių specialistai, kurie dirba kraštovaizdžio architektūros srityje ir turi kūrybinių darbų, atitinkančių meno kūrėjo statuso reikalavimus. Sueiga yra aukščiausias LKAS valdymo organas, kuris kas dveji metai renka LKAS pirmininką ir jo vadovaujamą valdybą. LKAS narių gretos nuolat gausėja. 2015 m. LKAS vienijo 61 tikrąjį narį ir 48 asocijuotus narius. 2015 m. pabaigoje LKAS vienijo 60 tikrųjų narių ir 48 asocijuotus narius.
Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, LKAS skatina ir propaguoja sąjungos narių kūrybą, rengia parodas (pirmoji – Lietuvos kraštovaizdžio architektų darbai – surengta 2000 m. Vilniuje), konkursus, seminarus, pažintines keliones. LKAS kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis 2002 m. spalio 7-13 d. priėmė XXXIX Pasaulinį IFLA kongresą, kuris vyko Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. LKAS kartu su Lietuvos universitetais ir kitais socialiniais partneriais 2005, 2010, 2013 m. organizavo konferencijas ir kraštovaizdžio architektūros forumus, aktyviai prisideda organizuojant kitas konferencijas (pvz., Klaipėdoje nuo 2004 m. rengiamas konferencijas „Miestų želdynų formavimas“). LKAS leidžia tęstinį leidinį Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos žinios. Nuo 2006 veikia LKAS interneto svetainė www.lkas.lt.
LKAS viena ar su partneriais išleido mokslinių straipsnių rinkinius: Lietuvos želdynų ateitis (2001); Kraštovaizdžio architektūra (2004); Parkas mieste – socialinis ir ekonominis veiksnys (2005); Kraštovaizdžio architektūra – patirtis, tendencijos, perspektyvos (2010); Kraštovaizdžio architektūra – iššūkiai ir prioritetai (2013; išleista ir 2-oji, elektroninė laida, žr. žemiau); Kraštovaizdžio architektūra – profesijos horizontai ir sinergija (2015).
2004 m. sausio 7 d. LKAS įsteigė žymenį „Už nuopelnus Lietuvos kraštovaizdžio architektūrai”, kuriuo gali būti apdovanoti visi, turintys didelių nuopelnų Lietuvos kraštovaizdžio architektūrai. Juo 2005 m. apdovanoti Alfonsas Kiškis (po mirties), Konstantinas Jakovlevas-Mateckis ir Vladas Stauskas, 2009 m. Regimantas Pilkauskas, Dainora Juchnevičiūtė Vaivadienė, 2010 m. Irena Marija Daujotaitė, 2012 m. Liucijus Dringelis.
Aplinkos ministerija kraštovaizdžio architektūros darbų konkursus parodas organizavo 2005 ir 2011 m. 2011 m. organizuotas konkursas pristatytas ir apibendrintas ministerijos leidinyje Lietuvos kraštovaizdžio įvairovė. Kraštovaizdžio formavimo sprendimai (2013, sudarytoja G. Godienė) – jį galima rasti Aplinkos ministerijos tinklalapyje: http://www.am.lt/VI/index.php#a/12933 Konkurso medžiaga taip pat saugoma Aplinkos ministerijos elektroniniame archyve: http://www.am.lt/VI/index.php#r/1436
LKAS per 26 metų istoriją turėjo 7 pirmininkus, kurie buvo: