Profesoriaus dr. P. Grecevičiaus veikla ir nuopelnai yra įvairiapusiai: ir kraštovaizdžio architektūrai, ir architektūrai, urbanistikai, rekreacinei architektūrai, ir mokslui, ir menui, ko gero, po lygiai praktinėje ir pedagoginėje veiklose. Jis senai suvokė kinų patarlės išmintį: „jei nori gerovės metams, augink grūdą; jei nori gerovės dešimtmečiui, augink medžius; jei nori gerovės šimtmečiui, augink žmones“.
Universiteto žmogus. Petras Grecevičius gimė 1945 m. birželio 28 d. Vilniuje. 1974 m., vyras jau po armijos, baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas, (VGTU), Vilnius Tech), įgydamas architekto specialybę. 1974–1976 m. dirbo Vilniaus konstravimo biure ir Kooperatyvų sąjungos projektavimo institute vyresniuoju architektu; nuo 1976 m. iki 1988 m. – Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institute kraštotvarkos ir rekreacijos skyriuje, buvo prof. habil. dr. Vlado Stausko (1932–2014) rekreacinės architektūros mokyklos atstovas. Mokslinę disertaciją parašė ir apginė dar 1982 m. 1988–1991 m. jis dirbo Lietuvos mokslų akademijos architektu, o nuo 1991 m. dirba Klaipėdos universitete (KU), buvo vienas iš šio universiteto mokslo ir ugdymo politikos formuotojų.
Nuo pirmųjų KU veiklos dienų P. Grecevičius dirbo katedros, kurios pavadinimai buvo keičiami, o veiklos pobūdis plėtėsi, vedėju, 1996 m. jam suteiktas docento pedagoginis vardas; 1997 m. jis tapo ir Regioninio planavimo centro prie KU direktoriumi. Nuo 2012 m. katedroje veikė menotyros (architektūros krypties) doktorantūros studijos. Jos vykdomos kartu su VGTU. 2004–2013 m. P. Grecevičius buvo KU Gamtos mokslų ir matematikos fakulteto dekanas.
Pabrėžtini dar keli profesoriaus veiklos faktai: KU Botanikos sodo Tarybos pirmininkas, šio sodo projekto vadovas ir bendraautorius; Lietuvos architektų rūmų narys, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ir Lietuvos architektų sąjungos narys, atestuotas architektas (bendrojo, detaliojo, specialiojo (urbanistinio) plano ir statinio projekto vykdymo priežiūros architektūrinės dalies vadovas); VGTU ir KU jungtinės Menotyros doktorantūros komisijos narys; Palangos Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos pirmininkas; parko Kinijoje Jinzhou mieste autorius ir kūrybinės grupės vadovas; tarptautinių mokslinių konferencijų dalyvis ir pranešėjas. Jo dėstomi dalykai – kraštovaizdžio architektūros istorija ir teorija, pastatų ir įrenginių tipologija, kraštovaizdžio architektūros mokslinių tyrimų metodika, teritorijų planavimas, aplinkos planavimo politika ir ekonomika, kraštovaizdžio vertybių apsauga ir tvarkyba, šiuolaikinės kraštovaizdžio teorijos – aprėpė išties platų kraštovaizdžio architekto profesinio parengimo lauką. Daugelis prof. dr. P. Grecevičių žinome kaip aktyvų konferencijų organizatorių ir dalyvį.
Baltiškos kultūros žmogus. Petras Grecevičius – baltiškos kultūros žmogus, pastaruosius dešimtmečius vis ieškantis parkų meno, pasaulio savivokos sąsajų baltų ir Tolimųjų Rytų kultūrose. Dar 1997 m. mokslinėje konferencijoje „Lietuvos želdynų ateitis“, skirtoje Palangos parko šimtmečiui, pateiktame pranešime „Parkas kaip humaniškos gyvenamosios aplinkos etalonas“ jis rašė:
Parkas – tai tobuliausias žmogaus tvarinys, kuriuo jis priartėja prie natūralaus kraštovaizdžio grožio. Turbūt ne veltui vienas iš pasaulio stebuklų – Semiramidės sodai. Lietuvos stebuklas – Palangos parkas […] Tai vieta, į kurią einama bendrauti su gamta, gėrėtis gražiai suformuotomis erdvėmis, jų kaita. […] Čia persipina senoji baltų ir modernioji lietuvių kultūra, raiškiai juntamas turtingų istorijos klodų alsavimas. Birutės kalno papėdėje gyventa žmonių garbinusių baltų dievus. […] (Lietuvos želdynų ateitis, 2001, p. 71).
Bene daugiausia dėmesio P. Grecevičius skyrė rekreacinei architektūrai, kuri savo prigimtimi ir semantika negali būti atsieta nuo gamtos išteklių, gamtinės ir etninės aplinkos, gražaus, puoselėjamo kraštovaizdžio. „Kraštotvarka – tai geografijos ir architektūros metodų lydinys“, – kažkas yra pasakęs. Tai labai tinka mūsų jubiliatui. Jis net šeimą sukūrė su geografe Vilija Dokšaite, kad būtų arčiau tvirtų kraštotvarkos sprendinių…
Baltiškos kultūros užtaisą prof. dr. Petras Grecevičius su savo kolektyvu per Tarptautinės kraštovaizdžio architektų sąjungos (IFLA) organizuotą konkursą nunešė iki Kinijos. 2010–2013 m. Lietuvos spauda ir kitos visuomenės informavimo priemonės (pvz., interneto portalai) mirgėjo pranešimais apie KU mokslininko Kinijoje kuriamą parką. Tai buvo neeilinis įvykis Klaipėdos universitetui, Lietuvos kraštovaizdžio architektų bendruomenei ir, žinoma pirmiausia, pačiam prof. Petrui Grecevičiui bei jo šeimai. Klaipėdos universiteto mokslininko Petro Grecevičiaus su kolegomis sukurtas Baltų kultūros parkas, Baltic Land parkas (1 pav.) Šiaurės Kinijos Jinzhou miesto apylinkėse buvo pripažintas vienu geriausių ir pelnė trečiąją vietą kelių etapų konkurse. Lietuvos vardas nuskambėjo šviesia gaida visame pasaulyje.
„Tai, ką per porą metų buvusių žuvivaisos kanalų laukuose sukūrė kinai, galima pavadinti stebuklu. Šis parkas tapo ne tik šio, pusšešto milijono gyventojų turinčio miesto, bet ir visos Kinijos traukos centru. Gana sudėtinga buvo šį Baltų parką kurti per atstumą, visi brėžiniai, spalvos, aprašymai buvo derinami internetu. Čia daug gelbėjo jaunas kolega Andrius Rimkus. Turėjau pasitikėti kinais, kad jie teisingai supras visas mano idėjas ir jas įgyvendins tinkamai. Labai džiugina, su kokiu užsidegimu kinai domėjosi šiuo projektu. Kad ir kaip nuskambėtų keistai, mūsų baltiškoji kultūra kai kuo gana artima kiniškai. Gal todėl šis parkas ir buvo taip gerai įvertintas žingeidžių rytiečių. Teisingas yra posakis, kad savame krašte pranašu nebūsi, gaila pripažinti, bet tokio lygio projektą Lietuvoje įgyvendinti kol kas būtų labai keblu“, – teigė mokslininkas, galvoje brandinantis idėją panašų parką, tik didesnėje erdvėje, įkurti ir Juodkrantėje. Taip 2013 m. rašė daugelis šalies dienraščių (Klaipėda ir kt.), profesinių leidinių.
Svarbiausi P. Grecevičiaus projektai ir parkų meno tyrinėjimai. P. Grecevičius suprojektavo pastatų ir interjerų Vilniuje, Kaune, Juknaičiuose, Pervalkoje, Palangoje, Klaipėdoje. Svarbiausių projektų sąraše nemažai teritorijų planavimo ir projektavimo, rekreacinių objektų rekonstrukcijos darbų. Ankstesniuosius esame išvardinę įvairiuose leidiniuose – nekartosime. Žinoma, svarbiausiu, reikšmingiausiu kūriniu jubiliatas vadina Baltų kultūros parką Kinijoje. Parko kompozicinė idėja, filosofinis pagrindas, planinė struktūra jau nekart aptarta ir pristatyta. 2014 m. pradžioje žurnale „Archiforma“ išspausdintas išsamus R. Marčiaus straipsnis šio parko kūrimo tema.
Kelios kūrybinės kelionės (2010–2013, 2017) į Kiniją, stažuotė 2014 m. rudenį Kioto parkuose, Japonijoje, 2016 m. Pietų Korėjoje, nuolatinis domėjimasis Rytų kultūromis prof. dr. P. Grecevičių padarė tikru Kinijos ir Japonijos parkų meno ambasadoriumi, žinovu ir mokovu Lietuvos architektų ir kraštovaizdžio architektų bendruomenėje. Surinktos medžiagos pagrindu profesorius parengė viešųjų paskaitų ciklus, mokslines publikacijas ir metodinę medžiagą apie Kinijos ir Japonijos, Pietų Korėjos parkų ir kraštovaizdžio meną. Gauta patirtis, atliktos analizės yra ypatingai svarbios rengiant kraštovaizdžio architektus, teritorijų planavimo, parkų restauracijos ir aplinkos dizaino specialistus. Prof. dr. Petras Grecevičius patikino, kad tarp senųjų baltų ir Rytų kultūrų glūdi gerokai daugiau sąsajų, negu mums gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tik reikia gebėti tuos ženklus atpažinti.
Jis pastebėjo, kad japonų kraštovaizdžio kūrėjai arba, kaip įvardijama pačioje Japonijoje – kraštovaizdžio menininkai, pasižymi itin stipriu estetiniu pojūčiu. Kraštovaizdžio architektūra yra labai švari estetiškai – čia nėra nieko nereikalinga, viskas atrodo savo vietose. Regis, elementarus komponentas, o jis tiesiog skamba. Tai tarsi savotiška muzika. […] Japonijoje jaučiama nepaprasta pagarba gamtai, senam augalui, medžiui, senam žmogui. Čia neišvysi nė vieno kertamo seno medžio, kaip įprasta pas mus. Net imperatoriaus sodo prieigose prie rūmų teko matyti aptvarėlį, kuriame nupjauta dalis ligoto medžio kamieno, o šalia – lentelė su paaiškinimu, kokios ligos augalas buvo sužalotas, – su išmone pateiktos edukacinės priemonės pavyzdys. […] Į parkus, sodus Japonijoje einama masiškai, šeimomis, džiaugiamasi, fotografuojama, tapoma. Jie labai atidžiai stebi tai, kas sukurta gamtos, ir tam gali skirti valandų valandas (iš I. Bieliauskaitės interviu su prof. dr. Petru Grecevičiumi, Statyba ir architektūra, 2014, Nr. 12).
P. Grecevičiaus teigimu, lietuviai iš japonų galėtų pasimokyti gebėjimo nedidelėje erdvėje suderinti daugybę kompozicijų. „Tai, beje, būdinga ir kinų kultūrai. Judėdamas kad ir nedideliame plote gali patirti gausybę emocijų. O einant mūsų miestų skverais neretai akys už nieko neužsikabina“, – konstatuoja specialistas. „Iš japonų vertėtų pasimokyti gebėjimo tvarkyti aplinką ne priešokiais, o nuolatos. Japonų kraštovaizdžio architektūrai būdingas įspūdis, kad viskas, ką matai, sukurta gamtos, yra apgaulingas, iš tiesų subtilus, harmoningas vaizdas yra nuoseklaus ir ilgamečio darbo rezultatas“, – taip savo pastebėjimus apibendrina profesorius.
Nuopelnai Lietuvos kraštovaizdžio architektūrai. Prof. dr. Petro Grecevičiaus nuopelnai Lietuvos kraštovaizdžio architektūrai – neabejotini. Jis, kaip minėjime, yra Lietuvos rekreacinės architektūros mokyklos, kurioje turėjome ir turime iškilias asmenybes kaip prof. habil. dr. Vladas Stauskas (1932–2014), dr. Giedrius Daniulaitis (1938–2003), prof. habil. dr. Paulius Kavaliauskas (1945–2024), prof. habil. dr. Edvardas Riepšas (g. 1941), dr. Steponas Maculevičius (1943–2018), dr. Liucijus Dringelis (g. 1931) ir kiti, atstovas. Architektas ir kraštovaizdžio architektas, urbanistas, mokslininkas, pedagogas – prof. dr. P. Grecevičiaus veikla pasklidusi itin plačioje architektūros sričių erdvėje. Jis yra daugiau nei 20 respublikinių ir tarptautinių architektūros ir kraštovaizdžio architektūros konkursų (1974–2024) įvairaus lygio premijų laimėtojas. Ambicingi P. Grecevičiaus organizaciniai gebėjimai leido Klaipėdoje suburti, suformuoti universitetinio architektūros mokslo ir mokymo centrą – Vakarų Lietuvos Alma Mater. Kartais keistai atrodo kokios nors KU publikacijos ilga autorių eilė, bet tai liudija kolektyvizmo, bendruomeniškumo dvasią, pagarbą kiekvieno nario indėliui, parėmimui, dalyvavimui. Tai tas kinietiškas (o gal baltiškas) žmogaus, specialisto auginimas… Nuo 2021 m. prof. dr. P. Grecevičius yra LKAS mokslo ir praktikos žurnalo „Kraštovaizdžio architektūra = Lithuanian journal of landscape architecture“ vyriausiasis redaktorius. Jis yra ir kito periodinio mokslo darbų leidinio – „Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai“ vienas iš sudarytojų ir redaktorių.
Pastarųjų metų P. Grecevičiaus kūrybinių darbų sąraše – paminklas Dainavos apygardos partizanams Alytuje Senamiesčio skvere (2020, skulptorius Gintautas Jonkus, architektas prof. dr. P. Grecevičius, kraštovaizdžio architektas doc. dr. Jonas Abromas), Rytų sodo KU Botanikos sode projekto (2020; 2 pav.) įgyvendinimas; Toji pati partizaninio judėjimo atminimo įamžinimo kūrybinė grupė (G. Jonkus, P. Grecevičius, J. Abromas) 2025 m. pavasarį parengė paminklo Adolfui Ramanauskui-Vanagui prie gimnazijos Alytuje projektą, kuris turėtų būti dar šiemet įgyvendintas.
Prof. dr. Petras Grecevičius demonstruoja šio sodo projektą. KU nuotrauka.
Dera pažymėti, kad tokio lygio tarptautinį pripažinimą kaip Baltų kultūros parkas Kinijoje Lietuvos kraštovaizdžio architekto kūrinys gavo pirmą kartą. Laimėta trečioji vieta – didelis įvertinimas, juolab kad kitus projektus įgyvendino ne tik pavieniai kūrėjai, bet ir itin stambios, didelę tarptautinių konkursų patirtį turinčios projektavimo kompanijos. Tai reikšmingas tarptautinis Klaipėdos universiteto, prof. dr. Petro Grecevičiaus ir Lietuvos kraštovaizdžio architektūros bei lietuviškosios architektūros mokyklos pripažinimas. 2014 m. P. Grecevičiui įteiktas KU metų mokslininko apdovanojimas už mokslo pasiekimus; 2015 m. – LKAS garbės žymuo „Už nuopelnus Lietuvos kraštovaizdžio architektūrai“ (registr. Nr. 9).
Jubiliato atkaklumas ir pedagogo patirtis lėmė dar vieną sėkmingą kraštovaizdžio architektūros ir kraštovaizdžio architekto profesijos įtvirtinimo darbą. 2023 m. gegužės 31 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-772 Lietuvos Respublikos teisingumo ministrė, laikinai einanti švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas, Ewelina Dobrowolska patvirtino Kraštovaizdžio architektūros studijų krypties aprašą. Šio aprašo projektą parengė ekspertų grupė, veikianti pagal 2019 m. lapkričio 13 d. Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktoriaus įsakymą Nr. V-123: prof. dr. Petras Grecevičius (grupės vadovas; Lietuvos architektų rūmai, KU), prof. dr. Jūratė Kamičaitytė (Kauno technologijos universitetas), prof. dr. Gintaras Stauskis (VGTU), dr. Vaiva Deveikienė (Vilniaus miesto savivaldybės administracija, LKAS). Dokumento projektas praėjo ilgą ir sudėtingą derinimo įvairiose institucijose procesą.
Šiuo dokumentu reglamentuojami kraštovaizdžio architektūros studijų krypties (P10), kuri priklauso menų studijų krypčių grupei (P), studijų programų specialieji reikalavimai. Kraštovaizdžio architektūros studijų krypties aprašas parengtas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 „Dėl Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo patvirtinimo“. Užtikrinant studijų integralumą Europos Sąjungos bei kitų pasaulio valstybių studijų ir praktinės veiklos erdvėje, atsižvelgta į visą eilę tarptautinių teisės aktų ir dokumentų: ECLAS kraštovaizdžio architektūros studijų vadovą, 27 versiją, 2011 (ECLAS European Council of Landscape Architecture Schools Guidance for Landscape Architecture Studies Version 27, 2011); IFLA/UNESCO kraštovaizdžio architektūros švietimo chartiją, 2012 (IFLA/UNESCO Charter for Landscape Architectural Education, 2012) ir kitus.
Palinkėsime ilgamečiam KU architektūros, urbanistikos ir kraštovaizdžio architektūros pedagogui, profesoriui dr. Petrui Grecevičiui sveikatos, kūrybinio žvalumo ir sėkmės įgyvendinant naujus kūrybinius sumanymus.
Svarbiausioji prof. dr. P. Grecevičiaus bibliografija
[Autorių kolektyvas, kuriame ir P. Grecevičius] (2002). Turizmas: vadovėlis. Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 318 p.
Armaitienė, A., Grecevičius, P. ir kt. (2009). Aiškinamasis turizmo terminų žodynas. Vilnius: Valstybinis turizmo departamentas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 167 p.
Bieliauskaitė, l. (interviu su prof. dr. Petru Grecevičiumi) (2014). Japonijos kraštovaizdžio architektūros dominantė – meilė gamtai. Statyba ir architektūra, 2014, Nr. 12, p. 40–43.
Grecevičius, P., Genys, J., Pridotkienė, L., Marčius, R., Dubra, V., Urbonienė, R., Olšauskas, A. M., Dučinskienė, E., Abromas, J. (2013). Kraštovaizdžio architektūros tyrimai. Urbanizuoto kraštovaizdžio analizės ir vertinimo metodika. Klaipėda: KU leidykla, 100 p.
Grecevičius, P., Godienė, G. (2013). 2011 m. žvilgsnis į Lietuvos kraštovaizdžio architektūrą. Kn. Lietuvos kraštovaizdžio įvairovė 2013. Kraštovaizdžio formavimo sprendimai. Vilnius: Aplinkos ministerija, p. 5–8.
Grecevičius, P., Rimkus, A., Kalkė, D., Genys, J. (2013). Tradicinės formos interpretavimas šiuolaikinėje Kinijos kraštovaizdžio architektūroje. Kraštovaizdžio architektūra – iššūkiai ir prioritetai: forumo mokslo darbai. Vilnius: LKAS, p. 42–51.
Grecevičius, P., Abromas, J., Kalkė, D., Lepeška, E., Dubra, V., Genys, J. (2014). Klaipėdos miesto reprezentacinio miestovaizdžio karkasas. Kai kurie raidos ir formavimo aspektai. Miestų želdynų formavimas, Nr. 1(11), p. 83–89.
Kraštovaizdžio architektūros studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-772. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ca2906a0ff7b11ed9978886e85107ab2
LKAS informacinė tarnyba, 2025-06-23