Kęstutis Pranas Labanauskas yra vienas didžiausių Lietuvos senųjų želdynų – istorinių parkų tyrėjų, kultūrologinio ir kultūrosofinio naratyvo meistrų, kraštotyros darbininkų. Parkotyros veiklą jis pradėjo 1970 m. Paminklų konservavimo institute (vėliau Paminklų restauravimo projektavimo institutas, PRPI), Sodybų skyriuje.
Drauge su savo mokytoju Leonu Čibiru (1921–1992), kitais kolegomis ir vienas K. Labanauskas aplankė daugybę Lietuvos parkų, parašė keliasdešimt istorinių ir dendrologinių tyrimų apybraižų, šimtus straipsnių periodiniuose leidiniuose. 1990 m. jis buvo pakviestas į Paminklotvarkos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (dabar – Kultūros paveldo departamentas), kuriame iki 2005 m. dirbo želdynų ir kraštovaizdžio architektūros ekspertu. 2006–2010 m. K. Labanauskas talkino M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondui skatindamas Lietuvos istorinių probleminės būklės parkų gaivinimą.
Parkotyrininkas K. Labanauskas aktyviai įsijungdavo į Lietuvos parkų inventorizacijas. Paskutinė tarpžinybinė, vykdyta bendradarbiaujant kultūros, žemės ūkio ir žemėtvarkos, gamtos apsaugos žinyboms ir specialistams 1988–1991 m., jam buvo ypač svarbi. K. Labanauskas yra daugelio kraštotyros ir gamtosaugos, želdynų apsaugos iniciatyvų bendraautorius ir dalyvis. Jis yra Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys steigėjas, Lietuvos žygeivis, taip pat 1964–1974 m. veikusio „Romuvos“ klubo narys, Lietuvos ąžuolynų klubo narys, prisidėjęs prie Tautinio Atgimimo ąžuolyno Jono Basanavičiaus tėviškėje iniciatyvinės grupės projekto (1989).
Tautinio Atgimimo ąžuolyno sumanytojai (2009 m.). Iš kairės: Vygandas Čaplikas, Kęstutis Labanauskas, Rimantas Krupickas (1943–2009), Algimantas Juozas Kepežėnas (1938–2021), Vitalius Stepulis, Romualdas Survila, Vladas Markauskas. Nuotrauka iš „Santakos laikraštis“, 2017.
Kęstutis Labanauskas gimė 1943 m. gegužės 31 d.; 1965–1967 m. studijavo Vilniaus universiteto Chemijos fakultete, 1971–1972 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultete. Tačiau jo kaip asmenybės, specialisto, piliečio brandai didžiulę įtaką turėjo šeimos paveldas – vaikystė su seneliu, motinos tėvu prof. Pranu Juodele (1871–1955), tėvo daktaro Kosto Labanausko (1916–2013) plačiašakė – sporto mediko, filatelisto ir esperantininko, pedagogo, Lietuvos gydytojų korporacijos Fraternitas Lituanica atkūrėjo – veikla. Žygeivystės tradicijos formavo Kęstučio pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą, atvedė į parkotyros ir kultūros istorijos sritį. Jis paskelbė daugiau kaip 200 straipsnių parkotyros, želdynų tvarkymo, kraštovaizdžio ir kultūros paveldo klausimais.
K. Labanauskas atliko daugiau kaip 50 parkų ir kitų želdynų tyrimų jų resrauravimo ir tvarkymo projektams, projektų ekspertizių. Tarp daugelio parkotyros ir parkotvarkos darbų išskirtinas K. Labanausko indėlis į Vilniaus parkų sutvarkymo projektus – su PRPI Verkių, Kairėnų, su „Vilniaus plano“ kolektyvu Bernardinų sodo (Sereikiškių parko, 2007–2010), taip pat Misionierių sodo (2011), Trakų Vokės dvaro parko ir kitų miesto želdynų. 2017 m. su „Projektų rengimo biuru“ K. Labanauskas rengė Alytaus miesto sodo teritorijos ir želdinių tvarkymo projektą.
Kęstutis Labanauskas 2017 m. svarstant Alytaus miesto sodo tvarkymo projektą. Šaltinis: Alytaus naujienos.
Atskira tema – K. Labanausko publikacijos. Kęstutis įvairiuose leidiniuose rašė apie daugelį Lietuvos parkų. Bene svarbiausios publikacijos yra apie Pajūrio regiono parkus Geografijos metraštyje (1991), Palangos parko vertybes žurnale Žemaičių žemė (1997) ar mokslo darbų leidinyje Lietuvos želdynų ateitis (2001); apie Lentvario ir Trakų Vokės parkus – 1999 m. Europos paveldo dienų leidinyje Istoriniai parkai ir sodai Lietuvoje; apie Žagarės ir kitus Šiaurės Lietuvos parkus – kultūros ir mokslo žurnale Žiemgala. Atskiru leidiniu yra išleista studija Vilniaus parkai (serija „Aplinkos apsauga Vilniuje. Ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai“, 2004), daug jo tekstų paskelbta kolektyviniuose leidiniuose (pvz., Istoriniai želdynai Lietuvoje, 2004; Lietuvos dvarai, 2007, 2009). Puikią antologiją būtų galima surinkti iš Kęstučio Labanausko publikacijų. Kolegos, sveikindami Kęstutį su garbingu jubiliejumi, gal paakins, paskatins, padės išleisti autorinę knygą.
Steponas Deveikis, asocijuotas LKAS narys. 2023-05-29