Palanga – didžiausias Lietuvos pajūrio kurortas. Čia susitinka nerimastinga Baltija ir trapus smėlio krantas, vyraujantys vakariai vėjai ir priekrantės miškų bei parkų tyla ir ramybė, praeities romantika ir dabarties atvirumas. Palanga – tai gamtos grožio ir žmogaus kūrinijos dermė kraštovaizdyje, baltiškosios kultūros reliktai ir šiuolaikinio pasaulio atspindžiai, erdvės ir jūros amžinoji trauka.
Miestai, kaip ir žmonės, turi savo amžių, išgyventų metų paliktus ženklus, praeities vingiuose patirtą skausmą ir vargą, džiaugsmą ir sėkmę, kartų nenutrūkstamą minties gyvastį ir išgyventą patirtį. Miestai, kaip ir žmonės, gimsta ir miršta. Kur jų pradžią, kur pabaiga? Kas žino jų tikrąjį amžių?
Palanga – sena baltų genčių gyvenvietė. Ji savo vardą analuose užrašė 1253 metais, nors archeologai teigia, kad žmonių čia gyventa kur kas anksčiau. Pirmieji žmonės Palangos apylinkėse pastoviai įsikūrė maždaug prieš 2500 metus pr. Kr., vėlyvajame neolite.
Kiekvienas Palangos gyvenimo šimtmetis buvo paženklintas žyme, žmonių likimais ir darbais. Pastovu lieka tik amžinoji jūros trauka ir kurorto atvirumas, gamtos ir žmogaus sukurtas parko grožis, jūros tiltas ir tie nepamirštamieji saulėlydžiai Palangoje, paslaptingasis Birutės kalnas, kur senieji baltai stebėjo žvaigždes, naujai atgimusi J. Basanavičiaus gatvė, kur Gintaro muziejus, Kurhauzas, Vila „Anapilis“, kuriame įsikūrė Palangos kurorto muziejus, kiti paveldo objektai.
Antano Varankos fotografijų albume 224 paveiksluose lyg kino juostoje prabėga Palangos gyvenimo kadrai: buvusios, esamos, būsimos. Palangos – tos baltų žemės, kuri ant jūros kranto nuo amžių bando įminti protėvių ir savo būties prasmes. Palangos, kuriai savo eiles paskyrė A. Mickevičius, Maironis, Salomėja Nėris, J. Brodskis, kurią tapė M. K. Čiurlionis, A. Žmuidzinavičius, K. Sklėrius, B. Uogintas, A. Gudaitis, apie kurią rašė S. Daukantas, M. Valančius, dr. J. Basanavičius, dr. J. Šliūpas, dr. I. Končius, prof. V. Žulkus, kuriai paminklus kūrė R. Antinis, N. Gaigalaitė, J. Zikaras, S. Žirgulis, savo darbus, sukurtus Paryžiuje, dovanojo žymus lietuvių išeivijos skulptorius modernistas Antanas Mončys. Po jo mirties Palangoje atidarytas A. Mončio namai-muziejus, jame eksponuojami per 200 šio skulptoriaus darbų, rengiamos kilnojamos šiuolaikinio meno parodos.
Nuo praeities lig dabarties tik vienas akimirksnis. Mūsų rankose – šimtmečius išgyvenusi, bet visada atvira, graži ir viliojanti Didžioji Palanga!
Dėl knygos įsigijimo (kaina – 10 eurų) prašome kreiptis į LKAS narį Reinoldą Liaudanską tel. 8 672 42098 arba į fotografijų knygos „Palanga“ autorių Antaną Varanką tel. 8 699 47530. Robertas Trautmanas
Įspūdingas Palangos kraštovaizdžio albumas