Eidamas 90-uosius gyvenimo metus 2025 m. liepos 18 d. užgeso Lietuvos architektas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, architektūros profesorius emeritas, ilgametis Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys Jurgis Bučas (1936–2025), geriausiai žinomas savo aktyvia pedagogine veikla Kauno technologijos universitete ir kitose aukštosiose mokyklose, nuveiktais reikšmingais darbais kultūrologinio kraštovaizdžio tyrimų ir kraštovaizdžio vertybių apsaugos srityje.
Jurgio Bučo, 1962 m. baigusio architektūros studijas Kauno politechnikos institute, profesinės kūrybinės veiklos ir darbų sąvadas – platus ir daugialypis. 1962–1965 m. jis Ukmergės rajono vyriausiasis architektas, 1968–1972 m. – Kauno K. Požėlos rajono vyriausiasis architektas, 1972–1975 m. – Kultūros paminklų konservavimo instituto Kauno skyriaus viršininkas, nuo 1975 m. – Architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotojas, 1990–1997 m. – Statybos ir urbanistikos ministerijos vyriausiasis specialistas, ekspertas-konsultantas; nuo 1994 m. – habilituotas humanitarinių mokslų daktaras; 1994–1995 m. Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto prorektorius mokslui, 1995–2005 m. – Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros vedėjas, KTU Kraštotvarkos centro direktorius; nuo 1996 m. profesorius, nuo 2015 m. – profesorius emeritas.
Jo mokslinio darbo kryptys – kultūrologiniai kraštovaizdžio tyrimai, kraštovaizdžio vertybių apsauga, kultūrinio kraštovaizdžio formavimas, kraštotvarkos organizavimas ir vadyba. Šiomis temomis parašė daugiau, kaip 130 mokslinių straipsnių, 4 monografijas, vadovėlį; 9 kolektyvinių leidinių bendraautoris, 56 mokslo tiriamųjų darbų atsakingas vykdytojas arba vadovas, 4 konkursų laureatas. Stažavosi Graikijoje 2001, 2002, 2003 m. Lietuvos kraštovaizdžio kultūrologinių tyrimų kompleksinės mokslo tyrimo programos dalyvis (2000-2005). Už aktyvią veiklą ir nuveiktus darbus J. Bučas 2002 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2003 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Lietuvos miestų ir kaimo kultūrologiniai tyrimai (1980– 2002)“.
Bibliotekų lentynose ieškokime J. Bučo monografijų Lietuvos kaimo kraštovaizdžio raida ir istorinės vertybės (1988), Lietuvos kraštovaizdžio saugotinų kultūros vertybių sistemos formavimo ir apsaugos metodologiniai pagrindai (1993), Kuršių nerijos nacionalinis parkas (2001), KTU pastatai: Istorija ir architektūra (su kitais, 2001), Trakų istorinis nacionalinis parkas (2015), vadovėlio Kraštotvarkos pagrindai (2001). Tai programiniai, gilių įžvalgų kupini tekstai, saugosiantys mokslininko atminimą.
LKAS informacinė tarnyba, parengta pagal portalo PILOTAS.LT ir Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos informaciją.
Daugiau informacijos: https://pilotas.lt/2025/07/21/architektura/jurgis-bucas-1936-2025-in-memoria-architektui/
Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos nariai, valdyba ir pirmininkas reiškia gilią užuojautą dėl Jurgio Bučo mirties velionio artimiesiems. J. Bučas 2025 m. liepos 23 d. palaidotas Zapyškio kapinėse.