2024 m. vasario 17 d. Lietuvos architektų ir kraštovaizdžio architektų bendruomenę pasiekė liūdna žinia – po sunkios ir ilgos ligos, eidama 90-uosius gyvenimo metus Amžinybėn iškeliavo Dainora Marija Juchnevičiūtė-Vaivadienė. Architektė, kraštovaizdžio architektė, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) narė steigėja (1995), projektų autorė, knygų autorė, 2009 m. apdovanota LKAS garbės žymeniu „Už nuopelnus Lietuvos kraštovaizdžio architektūrai“, – taip trumpai galima apibūdinti velionę Dainorą.
Ji 1959 m. baigė Vilniaus dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija), 1963–1970 m. dirbo Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institute Kaune, 1970–1989 m. – Paminklų konservavimo institute (nuo 1987 m. Paminklų restauravimo projektavimo institutas, PRPI) Vilniuje vyriausiąja projektų architekte Sodybų skyriuje.
Svarbiausieji jos projektai: pušynas prie sanatorijos „Tulpė“, Vytauto parko ir Nemuno krantinės Birštone (1969–1978); Vilniaus kompleksinio želdinimo schema (1970); Rotušės aikštės rekonstrukcija Kaune (1972); Kauno botanikos sodo rekonstrukcija (1976); Ablingos memorialinio ansamblio (1978), Kauno turgaus aikštės (1978) rekonstrukcijos; Užutrakio parko regeneracija (1980); skvero prie Senojo skersgatvio ir Verkių dvaro parko tvenkinių sistemos (abu Vilniuje, 1988) regeneracija; VU botanikos sodo Kairėnuose projektas (1980–1989); skverai Švenčionyse, Utenoje, Trakuose (1989–2005).
Kraštovaizdžio architektė Dainora Juchnevičiūtė-Vaivadienė parašė knygas: Gėlynai ir gazonai (1961), Palangos parkas (1972), Lietuvos TSR želdynų sistemų projektavimas (1981), Gėlynai ir aplinka (1983); publikavo daug straipsnių. Apie Dainoros Juchnevičiūtės darbus rašyta daugelyje leidinių, katalogų, enciklopedijų.
Paskutiniuosius 30 metų kraštovaizdžio architektė puoselėjo dar jos senelio Konstantino Stašio (1880–1942) pradėtą kurti parką Valakupiuose, Vilniuje. Tai autobiografinis parkas, kur buvo rengiamos parodos, kultūrinės akcijos, kviečiami senųjų Vilniaus lietuvių susibūrimai. Pati architektė daug laiko skyrė savo giminės – pirmiausia Stašių, ir senelės latvės Zuzanos Alunane-Stašienės (1884–1967) – genealogijos studijoms, nuotraukų ir dokumentų kopijų parodoms, rengė ir publikavo šių parodų katalogus.
Tokių parodų spaudiniai, sudaryti ir parengti vaikaitės Dainoros, turi gilią kultūrinę ir istorinę prasmę, tai: Vilniaus lietuvių visuomenės veikėjui, Vilniaus miesto burmistrui, provizoriui Konstantinui Stašiui 130: parodos vaizdinė priemonė (2010; 20 didelių lapų aplankalas) ir Zuzana Alunane-Stašienė: rankdarbiai 1900–1941 (2012, 20 p., tekstas lietuvių ir latvių kalbomis). 2016 m. Dainora Juchnevičiūtė-Vaivadienė sudarė ir parengė Lietuvos nacionaliniame muziejuje išleistą savo tėvo, žymaus Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo, advokato Antano Juknevičiaus (1903–1995) knygą Atsiminimai.
Konstantino Stašio giminės šaknys – Rokiškio apskrityje, Panemunio valsčiuje. Jis mokėsi Mintaujos (dabar Jelgava, Latvija) gimnazijoje, tačiau dėl atsisakymo melstis rusų kalba 1896 m. iš jos buvo išmestas. Gimnaziją baigęs Samaroje (Rusija) studijavo farmaciją Estijoje, Dorpato universitete. Ją baigęs nusipirko vaistinę Laižuvoje, o 1918 m. grįžo į Vilnių ir Lietuvoje pasiliko visam laikui, čia dalyvavo įvairiose lietuvių organizacijose. 2017 m. vasario mėn. Rokiškio krašto muziejuje, dalyvaujant vaikaitei Dainorai, buvo atidaryta paroda „Kraštietis Konstantinas Stašys – pirmasis Vilniaus burmistras“.
Kraštovaizdžio architektė aktyviai rėmė 2017 m. Nacionalinėje dailės galerijoje organizuotą parodą „Formuojant peizažą“ (parodos kuratorė Ona Lozuraitytė). Dalyvaudama kraštovaizdžio architektų bendruomenės susitikimuose ji nuolat tardavo svarų, tvirtą žodį, palinkėjimą kolegoms, rūpinosi profesijos prestižu, džiaugėsi pavykusiais kolegų darbais.
Dainora Marija Juchnevičiūtė-Vaivadienė 2024 m. vasario 19 d. palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
Steponas Deveikis, 2024-02-17/19
Dainoros Juchnevičiūtės-Vaivadienės pasakojimai apie šeimos ir giminės istoriją, Sibiro tremtį, senuosius vilniečius ir Vilnių: https://www.pogon.lt/straipsniai-lietuviu-kalba/2512-dainora-juchneviit-vaivadien-apie-nelengv-ms-istorij-ir-dabart.html