Alvydas Mituzas 2024 m. sausio pradžioje pažymėjo gyvenimo 75-mečio sukaktį. Jis visą savo profesinės architekto ir kraštovaizdžio architekto veiklos laiką, daugiau kaip 50 metų, buvo ir yra kraštovaizdžio architektūros propaguotojas, agitatorius, kaip dabar dera sakyti, nuomonės formuotojas, organizatorius. Jo veikla šioje srityje plačiašakė ir nuosekli, įvertinta daugybe pagarbos ir padėkos, įvertinimo ženklų, skirtų jam už darbus ir visuomeniškai reikšmingą veiklą kraštovaizdžio planavimo ir kraštovaizdžio architektūros srityje. Alvydas kuklus ir niekad nesigiria savo pasiekimais, nesiveržia būti pagirtas ar pamalonintas. Tačiau A. Mituzas yra Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiaus (2009 m.) kavalierius; 2017 m. jam įteiktas Architekto A. Zavišos fondo apdovanojimas „Už gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje“ (teikiamas kasmet nuo 2004 m.; jį yra pelnę kraštovaizdžio architektai prof. Vladas Stauskas, Irena Marija Daujotaitė, Liucijus Dringelis); 2019 m. A. Mituzas apdovanotas LKAS žymeniu „Už nuopelnus Lietuvos kraštovaizdžio architektūrai“.
Kraštovaizdžio architekto profesinę veiklą A. Mituzas pradėjo 1972 m., baigęs Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar Vilnius Tech) Architektūros fakultetą ir atėjęs į kraštovaizdžio architekto Alfonso Kiškio (1910–1994) vadovautą Želdynų grupę tuomečiame Respublikiniame žemėtvarkos projektavimo institute (RŽPI). Dirbo šio instituto vyriausiuoju kraštovaizdžio architektu, vadovavo kraštotvarkos ir želdynų sektoriaus darbams: teritorijų plėtros, ūkių teritorijų kompleksinio tvarkymo bei želdynų tvarkymo (gyvenviečių, gamybinių centrų, esamų parkų tvarkymo ir naujų įrengimo) projektų rengimui (per 550 projektų, tarp jų – Šilutės rajono Juknaičių, Jurbarko rajono Klausučių, Joniškio rajono Skaistgirio ir kt. gyvenviečių tvarkymo projektai); metodikų ir rekomendacijų kraštovaizdžio tvarkymo projektams rengti kūrimui. Aktyviai dalyvavo respublikinių apžiūrų, valstybinių konsultavimo grupių ir vertinimo komisijų darbe, publikavosi masinėse informacijos priemonėse; skaitė paskaitas ir vedė užsiėmimus teritorijų plėtotės ir tvarkymo, želdynų tvarkybos klausimais ūkių vadovams, žemės ūkio specialistams, visuomenės grupėms. Jis daugiau kaip dešimtmetį buvo kaimo apžiūros konkurso „Duona ir grožis – iš vienų rankų“ rengėjas ir vertintojas. Apie RŽPI indėlį į kraštovaizdžio architektūros plėtrą Lietuvoje A. Mituzas su bendraautoriais yra publikavęs išsamų straipsnį mokslo darbų leidinio Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai 2020 m. numeryje (p. 34–51).
1989–1995 m. A. Mituzas dirbo Aplinkos apsaugos departamente, vadovavo kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo padaliniams (valdyboms, skyriams). Jo darbo ir atsakomybės sfera buvo gamtinių išteklių naudojimo reguliavimas, kraštovaizdžio tvarkymo ir apsaugos, miestų ir gyvenviečių įvairių kategorijų želdynų tvarkymo ir inventorizavimo klausimai, teisės aktų ir kitų normatyvinių dokumentų rengimo užduotys, gamtinio karkaso lokalizavimo, valstybės saugomų teritorijų (rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų, įvairios paskirties draustinių) steigimo, vadybos organizavimo, teritorijų naudojimo ir tvarkymo darbai. A. Mituzo darbo Aplinkos apsaugos departamente metu buvo išplėstas Aukštaitijos nacionalinis parkas ir įkurti 4 nauji nacionaliniai, įsteigta 30 regioninių parkų ir virš 300 įvairios paskirties draustinių (saugomų teritorijų).
A. Mituzas iki įkuriant Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungą (LKAS, 1995) dešimtmetį (nuo 1985 m.) buvo Kraštovaizdžio architektūros komisijos prie Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas. 2014–2017 m. jis buvo LKAS pirmininkas. A. Mituzas yra atestuotas teritorijų bendrojo, specialiojo, detaliojo plano vadovas; statinio projekto, statinio projekto vykdymo priežiūros, statinio projekto ekspertizės vadovas; statinio projekto architektūrinės dalies, statinio projekto vykdymo priežiūros architektūrinės dalies vadovas (atestato Nr. A 554) ir atestuotas Želdynų projektų rengimo vadovas (atestato Nr. 5).
Nuo 1995 m. jis – personalinės įmonės, vėliau UAB „ArchMITA“ direktorius ir projektų vadovas. Ši įmonė (biuras) parengė, vadovavo arba dalyvavo rengiant virš 50 specialiųjų, detaliųjų ir techninių kraštotvarkos projektų (tarp jų, Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos nacionalinių parkų (1996), Labanoro regioninio parko planavimo schemų – projektų vadovas), virš 80 specialiųjų planų ir programų (tarp jų, Kuršių nerijos infrastruktūros vystymo programa, 2000 m.; Valstybinių miškų rekreacinio naudojimo programa, Europos geografinio centro lankymo komplekso, Grūto parko, Le Meridien Villon viešbučio teritorinio komplekso išvystymo programos bei techniniai projektai ir kt.). „ArchMITA“ parengė per 150 specialiųjų, detaliųjų ir techninių bendrosios kraštotvarkos, kraštovaizdžio bei parkų projektų. Tarp jų pirmiausia minėtini tokie A. Mituzo vadovauti projektai:
• Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas (2012).
• Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano dalis (2012).
• Dviračių trasų „Nemuno dviračių kelias“ specialusis planas (Kauno, Šakių, Jurbarko, Pagėgių, Šilutės rajonų sav., 2006 m.).
• Panevėžio miškų urėdijos Pašilių stumbryno specialusis infrastruktūros planas (2008).
• Ginučių archeologinio ir Ladakalnio gamtinio komplekso pritaikymo turizmui techninis projektas (2011).
• Medžių lajų tako komplekso Anykščių regioniniame parke specialusis planas, detalusis planas ir techninis projektas, (2012–2013; įrengtas kompleksas pelnė tarptautinį apdovanojimą).
• Salantų dvaro parko (Kretingos r.) tvarkymo techninis projektas, autorinė priežiūra (2012).
- Daumantų atodangos Šventosios slėnyje (Anykščių r.) sutvarkymo ir pritaikymo lankyti projektas (2014).
- Kauno Ąžuolyno tvarkymo projektas (2017–2018, bendraautoriai Virginijus Skardžiukas, Vytautas Sipavičius, Nijolė Steponaitytė) ir kt.
Svarbiausiais A. Mituzo gebėjimais ir pranašumais kolegos įvardija sugebėjimą vadovauti didelių teritorijų vystymo programų ir tvarkymo projektų rengimui; ryžtą ir didžiulę patirtį saugomų teritorijų sistemos steigimo, projektavimo ir tvarkymo, gamtinių ir kultūrinių kompleksų tvarkymo, jų parengimo naudoti ir lankyti srityse, turizmo ir rekreacijos projektų rengimo ir valdymo patirtį ir sugebėjimą dirbti su įvairių sričių ir profesijų partneriais. Kolega Alvydas moka suburti specialistus, įsiklausyti į jų nuomonę, siekti santarvės ir bendro veikimo. Kelerių metų darbai su miškotvarkos tarnybos specialistais, universitetų mokslininkais, saugomų teritorijų steigimo, planavimo ir tvarkymo proceso dalyviais ir organizatoriais, UAB „Rekreacinė statyba“ ir bendrovės „Urbanistika“ kolektyvais, savivaldybių administracijų specialistais, yra geriausias to pavyzdys.
Daug dėmesio ir kūrybinių pastangų A. Mituzas yra paskyręs Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo ir architektūrinio projektavimo problemoms spręsti. Gerą penkmetį (2009–2016) produktyviai bendradarbiaujant su UAB „Rekreacinė statyba“ kolektyvu, bendromis pajėgomis parengta (ir įvykdyta) per 44 techninių, darbo, statybos projektų. Tarp jų ir atskira apžvalgos bokštų projektų grupė – jų suprojektuota bene dešimt. Kai kurie projektai ir objektai yra pelnę nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų (pvz., Anykščių medžių lajų takas).
Plačiau apie Alvydo Mituzo kūrybinę veiklą yra rašyta LKAS leidinyje Kraštovaizdžio architektūra – profesijos horizontai ir sinergija (2015; p. 315–319; tame leidinyje rasime ir keletą A. Mituzo tekstų), leidinyje Kraštovaizdžio ir žmogaus architektūrinės atodangos. Žengiant architekto Alvydo Mituzo keliu: tekstai ir vizualiniai ekspromtai (2019; įvadinis straipsnis G. Stauskio ir I. Dagytės Mituzienės). A. Mituzo tekstų ir minčių rasime leidiniuose Architektūriniai sustojimai Kuršių nerijoje (2015), Pakelti akis. Atsiminimai ir pokalbiai apie Juknaičius (sudarytojas F. Kauzonas, 2010) ir kituose. Interviu su kraštovaizdžio architektu nekart spausdino žurnalas Statyba ir architektūra, savivaldybių laikraščiai, interneto portalai, kiti leidiniai. Nestokojo žurnalistų ir visuomenės dėmesio kraštovaizdžio architektas ir Kauno Ąžuolyno tvarkymo projekto (2017–2018, su bendraautoriais) rengimo metu. 2017-06-13 Lietuvos rytas publikavo LKAS pirmininko A. Mituzo mintis apie Lukiškių aikštės ir kitų Vilniaus erdvių tvarkymą. Miestų želdinių tausojimo temomis jis nuolat kalbinamas.
Išties didelę gyvenimo ir profesinės veiklos dalį A. Mituzas pašventė šalies nacionaliniams ir regioniniams parkams. Jis stovėjo prie jų steigimo ištakų, dalyvavo kuriant strategijas, kuravo, organizavo, vėliau projektavo. Tai rimtas ir daugiaplanis, prasmingas darbas. Čia dera prisiminti taiklų prof. habil. dr. Pauliaus Kavaliausko pastebėjimą, kad „steigti nacionalinius parkus – ne blynus kepti“. Tokiu pavadinimu 2011 m. publikavusi savo impresijas buvusi ilgametė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovė, prof. P. Kavaliausko ir A. Mituzo bendražygė ir bendradarbė Rūta Baškytė labai šiltai atsiliepė apie Alvydo Mituzo veiklą ir jo nuopelnus. Daug prasmingų pastangų kraštovaizdžio architektas A. Mituzas skyrė Sūduvos nacionalinio parko steigimo idėjos populiarinimui ir diegimui. Deja, kaip žinome, šio sumanymo ir nacionalinio parko statuso suteikimo Sūduvos kraštovaizdžio vietovėms procesas kol kas įstrigo ir lieka nerealizuotas.
Kolegės Vaiva Deveikienė, Indra Bieliūnaitė ir Neringa Jarašūnienė 2019 m. pašlovinimo tekstu „Alvydas Mituzas švenčia garbingą jubiliejų“ sveikindamos ilgametį LKAS valdybos narį, buvusį LKAS pirmininką (2014–2017) Alvydą Mituzą su 70-mečio jubiliejumi, linkėjo jam ąžuolo tvirtybės ir ilgų kūrybos metų. Pasitikdamas savo 75-metį jis tapo Tautinio Atgimimo Ąžuolyno (Vilkaviškio r.) puoselėtojų grupės nariu ir vadovu. Tad belieka pratęsti (atnaujinti) ąžuolo tvirtybės ir kūrybingų metų linkėjimus, pasidžiaugti jubiliato nuveiktais darbais ir skaitytojus pakviesti atsiversti keletą ankstesnių metų (šiame tekste paminėtų) publikacijų.
Parengė Steponas Deveikis, LKAS informacinė tarnyba, 2024-01-08.