Kraštovaizdžio architektui Liucijui Albertui Dringeliui – 90. Sveikiname!

Kraštovaizdžio architektui Liucijui Albertui Dringeliui – 90. Sveikiname!

Architektas ir kraštovaizdžio architektas doc. dr. Liucijus Albertas Dringelis gimė 1931-11-05 Varėnoje. 1950 m. baigė Merkinės vidurinė mokyklą, 1956 m. – Kauno politechnikos institutą (dabar Kauno technologijos universitetas, KTU). Jis dirbo: 1956–1957 m. Žemės ūkio statybos projektavimo institute; 1957–1965 m. Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale grupės vadovu; 1964–1965 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos (LŽŪA, dabar Aleksandro Stulginskio universitetas, ASU) vyr. dėstytoju. Nuo 1965 m. L. A. Dringelis nuolat dirbo Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institute (vėliau ir dabar – Architektūros ir statybos institutas) aspirantu, mokslo darbuotoju, sektoriaus vedėju. Nuo 1995 m. jis – KTU docentas. Pastaruoju metu – kraštovaizdžio architektūros veteranas, emeritas; rūpinosi Kauno Karo muziejaus sodelio rekonstrukcija.

Svarbiausieji dr. Liucijaus Alberto Dringelio darbai:

  • Suprojektavo LŽŪA centrinius rūmus Noreikiškėse, Kauno r. (su kitais, 1963), sanatorijos „Dzūkija“ klubą ir valgyklą Druskininkuose (1967), Gydomosios kūno kultūros dispanserį Druskininkuose (1969), Viršužiglio bažnyčią Kauno r. (1995) ir kt.
  • Kraštovaizdžio architektūros kūrybą pradėjo 1962 m., kai kartu su Regimantu Pilkausku parengė Lazdijų miesto parko projektą, kuris tais pačiais metais buvo apdovanotas SSSR liaudies ūkio pasiekimų parodos Maskvoje sidabro ir bronzos medaliais. Suprojektavo (vienas ir su kitais) Druskininkų kurorto gydomosios kūno kultūros ir klimato terapijos parką (1969), Nemuno salos parką Kaune (1971), Palangos kurorto Sveikatos parką (1972). Jis yra Kauno miesto generalinio (bendrojo) plano iki 2000 m. (1983), Palangos generalinio (bendrojo) plano, Rietavo centrinės dalies tvarkymo projekto (2002), Plungės miesto centrinės aikštės techninio projekto (2006) bendraautorius.
  • Pastarąjį dešimtmetį su kolega dr. Evaldu Ramanausku daugiausia dėmesio skyrė Lietuvos gyvenamųjų vietovių urbanistinės, architektūrinės ir kraštovaizdžio struktūros savitumų tyrimams ir aplinkos savitumo išsaugojimo problemoms; publikavo (su bendraautoriais) solidžią mokslo studiją šia tema (2015) ir eilę mokslinių straipsnių (2013–2019), tarp jų ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) leidiniuose.

L. A. Dringelis yra laimėjęs įvairių kraštovaizdžio architektūros projektų konkursų: Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio sutvarkymo (I premija, 1974; su R. Pilkausku ir L. Vaičaityte), Vilniaus pilių aplinkumos (I premija, 1979; su N. Kitkausku ir R. Pilkausku), Kauno Karo muziejaus sodelio rekonstrukcijos (I premija, 1992) ir kt.

L. A. Dringelis yra per 100 mokslo tiriamųjų darbų ir straipsnių teritorijų planavimo, kurortų ir poilsio zonų projektavimo, želdynų normavimo, miesto skverų ir aikščių įrengimo klausimais autorius ir bendraautorius. Jis yra LKAS narys steigėjas (1995), ženklo „Už nuopelnus Lietuvos kraštovaizdžio architektūrai“ kavalierius (2012). Pastaruoju metu jo kūryba plačiau aptarta ir analizuota Regimanto Pilkausko knygose Miesto želdynų plėtotė (1 ir 2 dalys, 2019, 2020), LKAS leidinyje Lietuvos kraštovaizdžio architektų darbai 2008–2018 (sudarytojas Mantas Pilkauskas, 2018). Šiame leidinyje publikuojamas pramogų, sporto ir poilsio daugiafunkcinio komplekso Pakruojo dolomito kasybos karjeruose projekto (2012, autoriai dr. L. A. Dringelis ir dr. E. Ramanauskas) aprašymas, keletas architektūros veterano parengtų trumpų kritinių straipsnių ir projektų recenzijų.

Nugyventas gražus, kūrybingas architekto ir  kraštovaizdžio architekto gyvenimas, kūrybinis palikimas yra puikus tarnystės kraštovaizdžio architektūros idėjai ir mūzai pavyzdys jaunesniems kolegoms. Suglaudę pečius kraštovaizdžio kolegos taria sveikimo žodžius ir linki jubiliatui sveikatos.

Vaiva Deveikienė, LKAS valdybos narė

Tinklalapio veikimui palaikyti naudojami būtiniausi slapukai (angl. cookies), dar kitaip vadinami funkciniais slapukais.
Sutinku