Kraštovaizdžio architektų kūrybinių seminarų sesijos Birštone atgarsiai ir pamokos

Kraštovaizdžio architektų kūrybinių seminarų sesijos Birštone atgarsiai ir pamokos

Indra Bieliūnaitė, Vaiva Deveikienė
 

2015 m. liepos 9-11 dienomis į Birštone organizuojamą 3 seminarų ciklą susirinko architektai, kraštovaizdžio architektai iš visos Lietuvos. Čia vyko projekto „Baltijos jūros regiono kraštovaizdžio architektų nuolatinio profesinio augimo programos perkėlimas“ (projekto Nr. LLP-LdV-TOI-2013-LT-0138) pilotiniai seminarai.

Susirinkusius pasveikino Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, CPD-LA projekto vadovai. Seminarų sesijos dalyvius globojo Birštono vicemeras Vytas Kederys, Birštono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas, vyriausiasis architektas Mantas Michaliunjo. Dalyviai buvo apgyvendinti Birštono „Eglės“ sanatorijoje. Kurorto gamta malonino svečius ir nuteikė kūrybai.

Liepos 9-ąją seminaro tema buvo „Kraštovaizdžio planavimas“ ir ją pradėjo VGTU prof. dr. E. Staniūnas pranešimu „Architektūros sampratos kaita“. Paternų metodų taikymą kraštovaizdžio architektūroje pristatė VGTU prof. dr. G. Stauskis, V. Deveikienė ir J. Bučys. Vėliau seminaro dalyviai buvo paskirstyti į grupes ir darbą tęsė susipažindami su nagrinėjama teritorija Birštono mieste bei pačiu miestu. Įsijungti į grupių sudėtį buvo pakviesti vietos intelektualai, menininkai, jaunimo atstovai, kurie padėjo geriau pažinti vietos specifiką, pajausti kuo gyvena miestas. Vakarop vėl susirinkę į Birštono savivaldybę, grupės pristatė savo įžvalgas ir matymus, kuriuos pastebėjo nagrinėdami teritoriją paternų metodu. Pasirinkta Birštono miesto teritorija buvo analizuojama taikant modeliavimo pagal būdingus gamtinės ir kultūrinės aplinkos konteksto bruožus metodą.  

Liepos 10-ą seminaro dalyviai vėl rinkosi komandiniam darbui. Šios dienos tema – „Visuomenės dalyvavimas viešųjų erdvių kūrime“. Išklausę keletą trumpų ir koncentruotų pranešimų apie viešosios erdvės strateginius elementus. Aptarę kaip ir kodėl reikia įtraukti visuomenę į viešosios erdvės kūrimą, panagrinėję geruosius pavyzdžius Lietuvoje ir užsienyje, dalyviai tai pabandė taikyti praktiškai. Komandos gavo  įvairias užduotis: skirstėsi vaidmenimis, ėmė interviu, kūrė būsimo parko vizijas ir vėliau jas pristatė. Minčių buvo įvairių – „senjorai“ norėjo ramaus poilsio, „jaunimas“ – aktyvios veiklos ir šokių, kiti labiau kreipė dėmesį į kurorto dvasios, gamtos ramybės išsaugojimą, „verslininkai“ ieškojo kaip kraštovaizdžio sprendinius padaryti pelningais. Šią dieną užsiėmimus vedė Lietuvos specialistai V. Deveikienė, J. Muliuolytė, T. Jonauskis, G. Godienė, ir britas J. Liversedge. 

 Idėjų pristatymas. Nuotrauka S. Jatužienės 
    
Lektorius J. Liversedge. Nuotrauka V.Deveikienės                                             

Po gana intensyvių dviejų dienų darbo atėjo metas išlaisvinti savo kūrybinį potencialą. Paskutinė šio seminaro tema - „Konceptualus mąstymas kraštovaizdžio architektūroje“. Seminaro lektoriai – atestuoti Jungtinės Karalystės kraštovaizdžio architektai J. Liversdge ir R. Sanderson pravedė puikius užsiėmimus – piešėme, lankstėme, karpėme ir glamžėme. Rezultatai gana įvairūs, savaip įdomūs ir įkvepiantys. Vėliau grįžome prie seminare nagrinėjamos teritorijos ir per kelis etapus pabandėme sukurti galutinį rezultatą – parko idėją, išdėstytą ant lapo mozaikos, eskizų pavidalu. 


Kūrybinių rezultatų aptarimas. Nuotrauka V.Deveikienės

Trijų seminarų sesijos tikslas – parodyti projektavimo proceso metmenis, karkasą, skatinti kūrybinį demokratinį ir bendraujantį kraštovaizdžio architektūros objekto kūrimo modelį – manome, buvo pasiektas. Užsiėmimai atskleidė galimybes skirtingai suvokti užduotį, skirtingai interpretuoti estetinę išraišką. Būtent užduoties suvokimas, kūrėjo ir užsakovo santykių laukas yra labai svarbu. Kraštovaizdžio architektūros objekto kūrėjas turi mąstyti kaip jo kūrinį suvoks vartotojas, lankytojas, visuomenė.

Susitikimai Birštone buvo puiki proga išbandyti (testuoti) įvairias seminarų formas. Ne vien paskaitos ar oponuojančios diskusijos, bet ir kitokios formos – gyvesnės, provokuojančios mąstymą ir aktyvų dalyvavimą, kūrybinės dirbtuvės yra puiki žinių ir įgūdžių perteikimo priemonė. Gebėjimas kūrybiškai „atsiduoti“ projektui, atsisakyti mąstymo rutinos ir perdėto akademizmo praverstų ir kolegijų bei universitetų auditorijose ir programose.

Seminarų lektorių būryje buvo daug užsienio šalyse studijavusių ir stažavusių specialistų, universitetų mokslininkų. Tai leido ne tik „aukštai skristi, bet ir pėdomis jausti žemę“. Tie dalykai, tas pojūtis yra svarbūs kūryboje ir ypač kraštovaizdžio architektūros kūryboje. Seminarų ciklo programa, kaip beje ir kitų dviejų CPD-LA projekto pilotinių seminarų programos, galės būti kartojama kaip tęstinio mokymo modulis įvairios kūrybinės patirties specialistams ar studijuojančiam jaunimui.

Birštonas – Vilnius, 2015-09-01