Kraštovaizdžio architektūra – auganti šių dienų profesija

Kraštovaizdžio architektūra – auganti šių dienų profesija

Kraštovaizdžio architektūros tema tampa vis aktualesnė Lietuvoje. Tai įrodo ir naujausias Anykščių projektas, minias lankytojų subūręs kraštovaizdžio architektūros sprendimas – Medžių lajų takas (projekto autorius kraštovaizdžio architektas Alvydas Mituzas, UAB „Rekreacinė statyba“). Gaila, bet kraštovaizdžio architekto profesija dar tik skinasi kelią į platesnį pripažinimą Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. „Dažname projekte kraštovaizdžio architekto darbas patikimas sodininkui, botanikui, želdynų specialistui“, – taip šių dienų realijas konferencijoje komentavo Martynas Žibuda, UAB „Eika“ Plėtros departamento direktorius. Jo teigimu, dauguma nekilnojamojo turto vystymo kompanijų atsisako kraštovaizdžio architekto paslaugų, nes jis projektuose nėra privalomas ir didina sąnaudas. Nenuostabu, nes kraštovaizdžio architekto profesija Baltijos šalių regione yra pakankamai jauna. 2015 m. Lietuvos ir Latvijos kraštovaizdžio architektų asociacijos atšventė savo dvidešimtmečius, o štai Vokietijos – 100 metų jubiliejų. 

Kraštovaizdžio architekto profesijos svarbą galima įžvelgti net politiniu aspektu, nes kraštovaizdžio formavimas nėra vien Aplinkos ministerijos reikalas,– teigia Vidmantas Bezaras, Aplinkos apsaugos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius. Kraštovaizdžio kūrime dalyvauja ir Žemės ūkio, Kultūros, Susisiekimo, Ūkio ministerijos. Jos priima sprendimus nuo žemių melioravimo planų iki miesto parkų, dviračių takų kūrimo, turizmo skatinimo. Kraštovaizdžio architektūros tikslas – padėti žmogui jaustis, jog jis gyvena gamtoje. Vilniaus miesto savivaldybėje didelių investicijų laukia Neries slėnis, miestelėnų dar nepažintas mažųjų ežerų kompleksas. Ypač aktualus yra pasienio zonų sutvarkymas – čia kuriamas pirmasis įspūdis apie šalį. V. Bezaras taip pat aptarė jau minėtą Medžių lajų tako Anykščiuose pavyzdį, iliustruodamas kaip kraštovaizdžio architektūros projektai gali pakeisti visuomenės elsgeną ar ekonominę regiono situaciją.

2015 m. rugsėjo mėn. vykusioje CPD-LA konferencijoje savo įžvalgomis apie kraštovaizdžio architektų veiklos iššūkius dalinęsis prof. Fritz Auweck, Vokietijos kraštovaizdžio architektų sąjungos (BDLA) užsienio reikalų tarybos pirmininkas, IFLA narys, buvęs Europos kraštovaizdžio architektų federacijos (EFLA) prezidentas bei viceprezidentas švietimo reikalams, akcentavo, jog Europos politika daro įtaką kraštovaizdžio architekto profesijai, todėl svarbu daryti įtaką politiniams sprendimams anksčiau, nei jie yra patvirtinami. Kalbėdamas apie kraštovaizdžio architektų iššūkius jis akcentuoja, jog poveikį kraštovaizdžiui daro klimato kaita, technologinė revoliucija, demografiniai pokyčiai. Todėl čia švietimas yra vienas svarbiausių kraštovaizdžio architekto profesijos vystymo veiksnių – tik šalyse su išvystytu akademiniu ugdymu specialistai gebės pasitikti ateities iššūkius. Juk klimato kaita, besivystanti pramonė nurodo, kad būtinas pastovus tobulinimasis šioje sferoje. Be to, augantis mobilumas suteikia galimybę jauniems specialistams dirbti visame pasaulyje. Dėl šios priežasties europinio lygio švietimo iniciatyvos, profesinis ugdymas ir žinių perdavimas yra itin aktualus ir laukiamas. 

Evelina Kutkaitytė 2015-09-15